- slavinti
- slãvinti vksm. Bùvo slãvinamos pãvardės.
.
.
slavinti — 2 ×slãvinti, ina, ino tr., slavìnti, ìna, ìno 1. garsinti, garbinti, šlovinti: Slauni merga, kurią visi slavìna J. Slavina tave, gražioji nuotaka, tas rūtų vainikėlis! LTsIV724. | refl. M. 2. NdŽ laiminti: Slãvink slãvink, močiutė, ma[n] į … Dictionary of the Lithuanian Language
šlavinti — šlãvinti, ina, ino NdŽ žr. šlovinti: 1. LVIII920,921 Kalti esme drauge visada garbint ir šlavint vardą jo šventą PK15. Šlavinkite vardą Viešpaties KN96. | refl.: Teip daug kaipo šlavinos ir raskašies turėjo, teip didį sopulį ir raudavimą… … Dictionary of the Lithuanian Language
slavinti — 1 slãvinti, ina, ino tr. NdŽ; Ser daryti slavišką, versti slavu … Dictionary of the Lithuanian Language
apslavinti — 2 ×apslãvinti tr. padaryti žinomą, išgarsinti: Apslãvina jis mane J. slavinti; apslavinti; įsislavinti; išslavinti; paslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išslavinti — 2 ×išslãvinti tr. išgirti, išgarbstyti: Aš išslãvinau vaikį, jog slaunus yra J. slavinti; apslavinti; įsislavinti; išslavinti; paslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iššlavinti — iššlãvinti žr. iššlovinti: Anas įsivierijo tu šventu lobiu savo, idante ižšlavintų tikrai šventą mokslą jo MP127. šlavinti; iššlavinti; pašlavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paslavinti — 2 ×paslãvinti tr. 1. paskelbti, pagarsinti: Jau ką čia girdėjai, tik nepaslavìnk po svietą Vdk. 2. palaiminti: O pats, ėmęs aną penketą duonų ir aną dvejetą žuvių, pažiūrėjo dangun ir paslavino jas Ch1Luk9,16. slavinti; apslavinti; įsislavint … Dictionary of the Lithuanian Language
pašlavinti — pašlãvinti žr. pašlovinti: 1. Ant amžių amžinųjų pašlavintas MP47. Ir garbino, ir tarnavo sutvėrimui neig Sutvėrėjui pašlavintamui Ch1PvR1,25. 2. Sut, KŽ Pašlavinti po akimis Dievo būsit Mž8. Pašlavinti, kurie alksta ir trokšta teisybės BtMt5,6 … Dictionary of the Lithuanian Language
suslavinti — 1 suslãvinti tr. NdŽ, DŽ1 padaryti slavišką: Suslavinta pavardė rš. slavinti; suslavinti … Dictionary of the Lithuanian Language
vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant … Dictionary of the Lithuanian Language